apinestris

apìnestris sm. (1) Sb žr. apinasris 1: Kas tau parduos arklį su kamanom, džiaukis, kad dar apìnestris žmoniškas Kp. Kas netingi, tai ir apìnestrių prisiaudžia žiemą Šmn. Ar uždėjai arkliu[i] apìnestrį? PnmR.